Dirvožemio pH ir kaip teisingai jį pasirinkti
Ar kada susimąstėte, kokia paslaptis slypi po jūsų kojomis sode? Tai dirvožemio pH! Tai vienas svarbiausių dalykų jūsų augalų gerovei. Kiekvienas žalias jūsų bičiulis turi savo pageidavimų. Sužinokime, koks pH lygis labiausiai džiugintų jūsų sodo gyventojus ir kaip sukurti jiems tobulas sąlygas!
Slaptoji dirvožemio galia - pH
Turėti tinkamą dirvožemio pH – tai tarsi turėti stebuklingą raktą į vešlų, sveiką sodą. Dažnai susitelkiame į trąšas ar dirvos purumą. Tai svarbu! Tačiau pH yra ta sritis, kuri lemia, ar augalai sugebės pasisavinti visą tą gėrį, kurį jiems duodate. Teisingas pH yra gyvybiškai svarbus.
Netinkamas pH retai kada pražudo augalus iš karto. Bet jis gali pamažu ir stabdyti jų augimą. Žiedai bus ne tokie gausūs. Derlius – kuklesnis. Žinoma, daug augalų yra tikri prisitaikėliai! Pavyzdžiui, hortenzijos. Jos net žiedų spalvą keičia priklausomai nuo to, ar auga rūgštesnėje, ar šarmingesnėje žemėje.
Daugumai sodų idealiai tinka pH apie 6.5. Tai šiek tiek į rūgščiąją pusę, bet arti neutralios. Šiame diapazone (6.0–7.0) klesti daugybė augalų. Vis dėlto yra išrankuolių. Mėlynėms ir azalijoms reikia rūgštesnės aplinkos. O štai paparčiai ar smidrai (šparagai) geriausiai jausis neutralioje ar vos šarminėje dirvoje.
Kodėl pH toks svarbus?
Įsivaizduokite dirvą ir augalą kaip puikius partnerius. Kai jie sutaria, kai pH tinka augalui, šis gali lengvai pasiimti visas reikalingas maisto medžiagas. Tada jis auga stiprus ir sveikas.
Visi augalai jautriai reaguoja į dirvožemio pH. Šis rodiklis, žymimas skaičiais nuo 0 iki 14, parodo vandenilio jonų koncentraciją. Kuo mažesnis skaičius, tuo dirva rūgštesnė. Daugiau vandenilio jonų. Kuo skaičius didesnis, tuo dirva šarmiškesnė. Kartais sakoma – „saldesnė“. Dažniausiai mūsų daržuose dirvožemis būna švelniai rūgštokas, apie pH 6,5. Jei pH krenta žemiau 3,5 – itin rūgštu. Nuo 3,6 iki 4,5 – rūgštu. Nuo 4,6 iki 5,5 – vidutiniškai rūgštu. O 5,6–6,5 – silpnai rūgštu. Būtent tokia silpnai rūgšti terpė patinka daugumai daržovių ir gėlių.
Dirvos pH vešliai vejai
Svajojate apie tobulą veją? Pirmiausia, patikrinkite dirvožemio pH – jis turėtų būti tarp 6,5 ir 7,2. Jei per rūgštu (mažiau nei 5), veja sunkiai augs; tokiu atveju pavasarį pravers kalkės. Jei per šarminga, pagelbės superfosfatas ar kalio sulfatas. Prieš sėją svarbu atsikratyti piktžolių, kartais net prireikia specialių priemonių (herbicidų). Pavasarį (kovo mėn.) gerai supurenkite žemę maždaug 10-15 cm gyliu, o po kelių savaičių, įsitikinę, kad piktžolės nebekels rūpesčių, balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje sėkite išsirinktą vejos mišinį.
Kai žolė pradės dygti ir jau pirmą kartą ją nupjausite, palepinkite ją specialiomis trąšomis, ypač turinčiomis azoto ir kalio – tai suteiks jėgų augti. Jei pasirodytų nepageidaujamų augalų, su jais kovoti herbicidais galima tik prieš pirmą pjovimą arba jau sutvirtėjusiai vejai, kad netyčia nenudegintumėte jaunų daigelių. Nepamirškite svarbiausio – vandens! Tiek naujai pasėta, tiek sena veja trokšta drėgmės, ypač karštomis dienomis. Geriausia laistyti anksti ryte. Taip pat svarbus reguliarus pjovimas vasarą, palaikant optimalų 3-5 cm aukštį – per trumpai nupjauta veja tampa jautresnė ligoms ir saulės kaitrai.
Rinkdamiesi sėklas, atkreipkite dėmesį į jų sudėtį (populiariausios – eraičinai, miglės, smilgos) ir vejos paskirtį – ar joje žais vaikai, ar tik grožėsitės. Dažniausiai geriausias pasirinkimas yra kelių rūšių mišinys, nes skirtingos žolės geriau prisitaiko prie įvairių sąlygų (saulės, pavėsio, šalčio, karščio) ir suformuoja tankų, atsparų kilimą. Nepamirškite ir senesnės vejos priežiūros – pavasarį labai naudinga ją „pravėdinti“ atliekant aeraciją (ypač sausu oru), o po jos – palepinti trąšomis ir vandeniu. Po aeravimo būtinai kruopščiai išgrėbstykite seną žolę, kad veja nepradėtų pelyti. Šiek tiek meilės ir priežiūros – ir jūsų veja džiugins akį visą sezoną!
Maisto medžiagų „kokteilis“ augalams
Augalų šaknys siurbia tik vandenyje ištirpusias maisto medžiagas. Kiek ir kokių medžiagų ištirps, priklauso nuo dirvos pH. Esant vienokiam pH, vienos medžiagos tirpsta puikiai, kitos – sunkiau. Gali net visai netirpti! Arba, priešingai, ištirpti per daug ir tapti žalingos.
Dirvos rūgštingumas – natūralus reiškinys. Tačiau žmogaus veikla jį keičia. Ilgai dirbama žemė pamažu rūgštėja (išskyrus labai kalkingas dirvas). Net lietūs, dėl mūsų pačių veiklos (transporto, pramonės) tapę rūgštesni, prisideda prie šio proceso.
Kaip sužinoti dirvos pH?
Norite tiksliai žinoti? Geriausia ištirti dirvožemį laboratorijoje. Reikėtų paimti mėginius iš kelių sodo vietų. Paprastesnis būdas – specialūs pH matavimo rinkiniai. Juos galima naudoti tiesiog namuose.
Bet yra ir dar vienas būdas! Gamta pati duoda užuominų. Pasižiūrėkite, kokios piktžolės auga jūsų valdose.
Rūgščios dirvos draugai (acidofilai)
Jei gausu dirvinių asiūklių, našlaičių, smulkiųjų rūgštynių, dirvinių kežių ar rausvųjų posmilčių – tikėtina, kad jūsų dirva rūgštoka (pH 3,5–6,5).
Šarminės dirvos mėgėjai
Jei pastebite dirvines čiužutes, garstukus, apynines liucernas ar aguonas birules? Šie augalai signalizuoja apie šarmingesnę aplinką.
Neutralios dirvos ženklai
Ankstyvieji šalpusniai, paprastosios jonažolės ar pieviniai dobilai rodo, kad dirva greičiausiai neutrali – tikras aukso viduriukas daugeliui augalų.
Taigi, pažinkite savo dirvožemį. Supraskite jo pH. Tai mažas žingsnis jums, bet didelis žingsnis link sveikesnio, laimingesnio ir derlingesnio sodo! Žinoma, nepamirškite ir laistymo, tai viena iš svarbiausių šiltnamio sistemų.
