Paprikų auginimo gidas

Paprikų auginimas šiltnamyje yra ganėtinai panašus į pomidorų ar agurkų, tačiau paprikos yra itin jautrios drėgmei. Stabilus dirvožemio drėgmės lygis užtikrins optimalų paprikų augimą bei vystymąsi. Svarbu paminėti, kad visų rūšių paprikos mėgsta viena ir tą patį dalyką - ilgą, šiltą, stabilų augimo periodą.

Norint pasiekti geriausius rezultatus auginant paprikas, kiekvienam augalui turėsite skirti apie 2.25 litro vandens per savaitę. Šį kiekį vandens rekomenduojama paskirstyti tolygiai, kad žemės drėgmės lygis išliktų stabilus, apie 60-80%. Esant debesuotu, vėsiu oru vandens reikalavimai sumažės, o šiltomis dienomis jums prireiks daugiau vandens, tačiau svarbiausia išlikti rekomenduojamame dirvos drėgmės lygyje, o su GRAAS iRigator automatine laistymo sistema tai padaryti bus labai paprasta.

Kaip atpažinti paprikų augimo sutrikimus?

Jeigu vysta augalai, tam įtakos turi per maža arba per didelė žemės drėgmė, per žema dirvos temperatūra. Vytimo priežastis, taip pat, gali būti uždruskėjęs gruntas bei susidaręs kietas dirvos padas.

Gelstantys lapai - žalios augalo dalys tampa geltonos dėl azoto ar magnio trūkumo. Jei šaknims sunku gauti oro (suspausta dirva) gali pasireikšti lapų geltimas. Tai taip pat gali būti susiję su geležies įsisavinimo problemomis. Apatiniai lapai gali gelsti dėl augalo senėjimo, o kenkėjams pažeidus augalo šaknis gali pasirodyti tokie patys simptomai.

Susisukę lapai - lapų sukimasis įvyksta dėl įvairių veiksnių. Vienas iš jų yra nevienodas lapo augimas, kuomet centrinė lapo dalis auga sparčiau nei lapo plotis. Trūkstant kalio ir boro, gali susisukti apatiniai lapai, o viršutiniai – dėl nepakankamo magnio, cinko arba molibdeno kiekio. Situaciją taip pat veikia ir pernelyg aukšta aplinkos temperatūra. Be to, kenkėjai, pavyzdžiui, voratinklinės erkutės ar amarai, atakavę augalus, taip pat gali priversti lapus susisukti. Vaisiai lieka maži, kai augalas auga per greitai. Šią situaciją gali įtakoti per žemos arba per aukštos temperatūros, taip pat žemas pH lygis.

Paprikų augimo sutrikimų pavyzdžiai.

Kokios yra pagrindinės paprikų ligos ir kaip jų išvengti?

Daigų fuzarinis vytulys - pirmasis šios ligos požymis tai papilkėjimas apatinėje daigo stiebo dalyje, jo suminkštėjimas ir galiausiai augalo žūtis. Augalo susirgimo priežastys gali būti Phytophtone ir Pythium grybų užkratas, per didelis skiriamo vandens kiekis, žema oro ir žemės temperatūra (10 - 18 °C), nepakankamas saulės šviesos kiekis. Siekiant šiai problemai užkirsti kelią, naudojamos prevencinės priemonės - fungicidų purškimas.

Pilkasis puvinys - augalo odelė pamažu atsiskiria nuo minkštimo, pasirodo baltos ir pilkos spalvos grybiena. Liga vystosi kuomet oro ir žemės temperatūra per žema, nenuskinti apatiniai lapai, tręšiama azotinėmis trąšomis ar augalas gauna per daug vandens. Norint su tuo kovoti, teks purkšti fingicidais.

Verticiliozė - tai kita dažnai pasitaikainti paprikų liga. Įprasti ligos požymiai yra augalo vytimas, sudžiūvę lapų kraštai, sulėtėjęs arba sustojęs augimas. Ši liga pasireiškia užsikrėtus dirvai, nesilaikant sėjomainos taisyklių, arba sodinimo metu padarius mechaninių pažeidimų. Paprasčiausias būdas to išvengti, dezinfekuoti dirvą prieš sodinant daigus.

Alternariozė - iš pradžių ant apatinių, o vėliau ir ant viršutinių lapų atsiranda didelės rudos spalvos dėmės, kurios siekia 0,5 - 1 cm skersmens. Po kurio laiko lapai apmiršta ir pradeda džiūti, ant vaisiaus susidaro tamsios, juodos dėmės. Ši liga gali paveikti tiek daigus, tiek jau suaugusius augalus. Įprastos sąlygos šios ligos plitimui - aukšta temperatūra, drėgmės perteklius. Kad to išvengti patariama laikytis sėjomainos rekomendacijų ir vengti drėgmės pertekliaus.

Alternariozės paveiktų lapų pavyzdys.